- mykelėti
- mýkelėti, -ėja, -ėjo žr. mykauti: 1. Stovi karvelė i mykelėja Ml. 2. Tu, anejęs pirkion, gerai paprãšai, ė nemýkelėk Prng. \ mykelėti; pamykelėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pamykelėti — intr. pamikčioti: Kai paklausiau, pamykelėjo ir nieko nepasakė Ktk. mykelėti; pamykelėti … Dictionary of the Lithuanian Language